852616380 vmotnam@vmotnam.lt
Select Page

2016 metai

2016 m. lapkričio 25 d.

Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną pažangiojo pasaulio bendruomenės kasmet pradeda tarptautinę akciją 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris
Smurtas artimoje aplinkoje arba smurtas prieš moteris šeimoje – nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, darantis niekinėmis visas kitas moters kaip žmogaus ir pilietės teises, nes užkerta kelią jomis naudotis (JTO). Tarptautinė statistika liudija, jog daugiau nei 90 % asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys, todėl tai yra su lytimi susijęs smurtas. Pradedant tarptautinę 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris akciją, norime atkreipti dėmesį į būtinybę šią problemą spręsti.

Daugelio Europos šalių vyriausybės skiria nepakankamai dėmesio ir finansinių išteklių specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims užtikrinimui. Dėl tos priežasties europinis tinklas WAVE (Women Against Violence Europe/Moterys prieš smurtą Europoje) 2016 – 2017 m. vykdo kampaniją WAVE StepUP! Stabdykime smurtą prieš moteris! Ratifikuokime Stambulo konvenciją! Daugiau apie tai – www.vmotnam.lt

Pagrindinis kampanijos tikslas – paskatinti Europos šalių parlamentus ir vyriausybes užtikrinti specializuotos pagalbos šio nusikaltimo aukoms prieinamumą ir atkreipti dėmesį į demokratinės valstybės įsipareigojimą visuomet būti nukentėjusio asmens pusėje. Siekiant koordinuoto atsako į smurtą prieš moteris šeimoje, šalys raginamos pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti ET Stambulo konvenciją. Konvenciją, kaip progresyviausią šios srities dokumentą, Lietuva pasirašė 2013 m., taip išreikšdama politinę valią prie jo prisijungti. Tikimės, jog naujasis Seimas, deklaruojantis jautrių socialinių problemų sprendimo svarbą, šią Konvenciją ratifikuos pirmumo tvarka.

Šiek tiek statistikos – smurtas prieš moteris ir mergaites išlieka dažniausiu žmogaus teisių pažeidimu. 1 iš 3 moterų patyria fizinį ir / ar seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus, ir jis gali būti mirtinas – 2012 metais, FRA tyrimų duomenimis, 47% visų moterų žmogžudysčių, buvo įvykdytos šeimos nario ar intymaus partnerio.

Lietuvoje 2011 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kreipimųsi į policiją skaičius nuolatos augo, ir, nuo 18 tūkst. 2012 metais, išaugo beveik iki 40 tūkst. 2015 m., tačiau tik į 27 % jų pagalbos šauksmų yra atsiliepiama. Visiems šiems asmenims valstybė yra garantavusi specializuotą pagalbą, tačiau iki šiol nėra užtikrinami specializuotos pagalbos centrų instituciniai gebėjimai tokią pagalbą suteikti.

Kviečiame jungtis ir dalyvauti akcijoje lapkričio 25 d., kurios metu kviesime nusifotografuoti su akcijos šūkiais ir taip išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui. Fotografijos bus viešinamos socialiniuose tinkluose taip išreiškiant pilietinę valią ginti ir įtvirtinti moterų teises kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises. Gatvės akcija vyks 2016 m. lapkričio 25 d. 12 – 14 val., Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje.

 

2016 m. lapkričio 9 d.

Štai, parašėme atvirą laišką naujai valdžiai. Kviečiame ir kitus aktyvius piliečius daryti tą patį! Praneškime savo lūkesčius, reikalavimus, siūlykime aktualių problemų sprendimus, nes tik tuomet turėsime teisę reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami.

http://manoteises.lt/straipsnis/atviras-nevyriausybines-moteru-organizacijos-laiskas-rinkimus-laimejusios-partijos-pirmininkui/

 

2016 m. spalio 28 d.

Gerbiamos Parlamentarės, Moterų parlamentinės grupės narės,

Baigiantis XI – ojo Seimo kadencijai, moterų pilietinių organizacijų vardu norime padėkoti jums už bendrą darbą ir palinkėti jums geriausios kloties ateityje.

Su apgailestavimu turime pastebėti, jog šios Seimo kadencijos metu Parlamentinės moterų grupės veikla nebuvo aktyvi, tad ir mažai pastebima visuomenei. Kažkur pradingo pirmaisiais Atgimimo metais klestėjusi draugystė tarp moterų pilietinių organizacijų ir jų renkamų Seimo narių, inspiruota, kaip dabar matome, Šiaurės šalių moterų judėjimo bei aktyvios jų vyriausybių paramos. Tenka pastebėti, jog ši svarbi investicija, deja, neturėjo ilgalaikio efekto ir netapo pakankamu pagrindu moterų parlamentinės grupės ir nevyriausybinių moterų organizacijų sinergiškam veikimui, visų Lietuvos moterų labui.

Siauri partiniai interesai ėmė viršų, į Seimą išrinktos moterys kuo toliau, tuo mažiau siekė konsultuotis su pilietinėmis moterų organizacijomis, dažnai neatpažindamos, kad konservatyvūs jų partijų sprendimai, prie kurių jos prisideda ir už kuriuos balsuoja, gali pabloginti, ir neretai pablogina, Lietuvos moterų padėtį visuomenėje ir šeimoje. Ypač tai pasakytina apie tiek kairės, tiek dešinės remtą konservatyvią šeimos politiką, renkantis konsultantais ne pilietinę visuomenę, o, kas visiškai nesuvokiama, … RKB Vyskupų konferenciją (?!), bandymus varžyti moterų reprodukcines teises, realių visuomenės poreikių neatspindinčias lytinio švietimo ir ugdymo programas, moterims nepalankias Darbo kodekso pataisas (kaip lengvai išduodamos, stambiam kapitalui spaudžiant, net ir socialdemokratinės vertybės!), visuomenės militarizaciją, sudarant sąlygas pinigų plovimui kariuomenėje, taip pat atžangą smurto prieš moteris įveikimo srityje. Nepaisant JTO CEDAW komiteto rekomendacijų bei raginimų (o juk turime lietuvę CEDAW komiteto vicepirmininkę!) toliau silpnėja moterų ir vyrų lygybę užtikrinti turintys instituciniai mechanizmai. Iš Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos veiklos „išplauta“ tiek su moterų pilietinių teisių apsauga susijusi problematika, tiek ir šios įstaigos kompetencija lyčių lygybės srityje. Beišsivaikštančio Seimo paskubomis priimtos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos iš esmės pablogino smurtą ir prievartą patiriančių moterų apsaugą, jas teks iš naujo svarstyti ir pakeisti naujam Seimui.

Visų šių klaidų buvo galima išvengti laiku konsultuojantis su moterų pilietinėmis organizacijomis bei nuosekliai įgyvendinant horizontalųjį Lietuvos politikos prioritetą – Moterų ir vyrų lygių galimybių įtvirtinimo reikalavimą bei visų diskriminacijos formų moterims šalinimą. Galima tik pasvarstyti, ar ne dėl šių priežasčių į XII Seimą moterų buvo išrinkta mažiau?

Leisime sau pastebėti, jog būdamos čia jau nuo pat Atgimimo pradžios, stebime vis tą pačią liūdinančią tendenciją – Seimo narės iškyla tada, kai iškelia visai visuomenei svarbią problemą ir siekia jos sprendimo, o tos problemos sprendimo būdus perima iš pilietinių moterų organizacijų, dirbančių tam tikroje srityje ir esančių savo srities ekspertais. Tačiau neretai jau antroje kadencijoje įtiki savo kaip tautos išrinktųjų neklystamumu, ima iš aukšto žiūrėti į piliečių visuomenę ir NVO, kaip aktyviausių piliečių susivienijimus, sprendžiančius piliečiams aktualias problemas, ir tuomet išnyksta iš visuomenės akiračio. Prisiminkime Ikaro mitą – į Saulę su vaškiniais sparnais. Graikai tai vadino HYBRIS, krikščionybėje tai žinoma kaip puikybės nuodėmė. Visiems, esamiems ir būsimiems, nuoširdžiai linkime jos išvengti.

Baigdamos šį laišką turime viltį, kad moterys parlamentarės, išrinktos į XII Seimą, aktyviau imsis Lietuvos moterų bendruomenei aktualių problemų sprendimo, energingiau bendradarbiaus su pilietinėmis moterų organizacijomis, nuo pat pradžių atsisakys polinkio jas skaldyti ir valdyti, jomis manipuliuoti, o atvirkščiai, atstovaudamos viešąjį interesą, visur ir visada remsis moterų NVO sukaupta patirtimi. Linkime solidarumo ir atsparumo iš esmės vyriškų partijų vidinės drausmės reikalavimams, gebėjimo pakilti aukščiau partinių interesų ir suvienyti pastangas Lietuvos moterų bendruomenės pažangai. Patriarchatas yra klastingas, jis sugeba korumpuoti beveik visas struktūras, tarptautinio moterų judėjimo kuriamas moterų padėčiai gerinti, ir sugeba pakeisti jų veikimo kryptį, t. y. atsukti jas prieš moteris, taip siekdamas išsaugoti status quo arba jėgos ir galios disbalansą tarp moterų ir vyrų mūsų patriarchalinėje visuomenėje ir šeimoje. Norint jam pasipriešinti turime išmokti dekonstruoti lyčių vaidmenų stereotipus, suvokti, kaip jie įtvirtina subordinuotą moterų padėtį, panaudoti dar sovietmečiu išsiugdytą gebėjimą skaityti tarp eilučių ir kalbėti Ezopo kalba ir susitarti, kaip geriausiai galėtume veikti siekiant didesnės moterų galios priimti savarankiškus sprendimus. Šiems tikslams pasiekti reikalingos mūsų visų bendros pastangos, tad būkime kartu!

Su geriausiais linkėjimais, 
Lilija Vasiliauskienė 
Asociacijos Vilniaus Moterų namai vadovė
NVO koalicijos Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės prezidentė

 

2016 m. spalio 6 d.

Nebalsuokime už populistines partijas! SOS! „Darbo partijos“ buldozeriu darkomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas! Rinkimų išvakarėse ir vėl populistiniai sprendimai – esą Seimo pirmininkės pavedimu viena asaba, besigirianti, jog „ 25 metus dirbusi tardytoja“ (spėkite, kur ir kada?) ir iš „tų laikų“ gerai atsimenanti, jog partijos sprendimai aukščiau bet kokios kompetencijos, griebėsi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. O viena esminių jo nuostatų, kaip tyčia, – smurtas artimoje aplinkoje įvardijamas kaip žmogaus teisių pažeidimas! Kaip manote, ar yra dar kas nors, kas gali būti labiau svetima sovietiniam tardytojui?? Atspėjote – nėra. Matyt todėl šiai įstatymo nuostatai ir iškilo didžiausia grėsmė – na ir „pritobulino“! Kaip ir “anais laikais”, kai už susirinkimą trise galėjai aplankyti baltąsias meškas, pilietinės organizacijos minimai asabai – pikčiausias jos šaunių iniciatyvų priešas – dar prišnekės visokių superkompetetingų įžvalgų, kaip paskui vykdysi partinį pavedimą??

Šiame Įstatymo „tobulinimo“ etape viena viltis – LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės principinga pozicija. Galgi dar pavyks išgelbėti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą kaip svarbią žmogaus teisių diskurso dalį kaip ir Valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos galimybę smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims, kurių daugiau nei 90 proc. yra moterys. Tačiau tam be abejo būtina sutelkti visų pilietinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių srityje, pastangas.

Žodžiu, ką „Darbo partija“ priskaldė, dar ilgai reikės taisyti, todėl gana šitos publikos tiek įstatymų leidžiamojoje, tiek ir vykdomojoje valdžioje! Nevyriausybininkai, balsuokime tik už tuos, kurie neturi sovietinių fobijų piliečių visuomenės ir moterų žmogaus teisių atžvilgiu! O jau “Darbo partija” tai tikrai į šį sąrašą neįeina!

 

2016 m. spalio 3 d.

Protestuojame prieš moterų žmogaus teisių „iškarpymą“ – MOTERS TEISĖS YRA VISUOTINĖS IR NEDALOMOS ŽMOGAUS TEISĖS! Bet koks pasikėsinimas į moterų žmogaus teises visa apimtimi, turi būti laikomas pasikėsinimu į konstitucinę lygybę! Ar Lenkijoje įsigali juodieji viduramžiai, ar vėl bandoma įstatymais įtvirtinti raganų medžioklę??
Išprievartautai moteriai už nutrauktą neštumą 5 metai, o kiek prievartautojui??? Juk tai – tipiškas institucinis vyrų kaip grupės smurtas prieš moteris!

Protestuojame prieš „Juodąjį“ įstatymą – juo programuojamos moterų mirtys, įkalinimai, pažeminimai. Tūkstantmečius vyrai siekė kontroliuoti moteris per jų reprodukcinių teisių suvaržymą, ar istorija mūsų nieko neišmokė? Gėda politikams, gėda kunigams ir davatkoms Parlamentuose. Remiame Lenkijos moteris jų kovoje už teisę apsispręsti!

 

 

2016 m. rugsėjo 28 d.

Pritariame Vilniaus miesto vicemerui Gintautui Paluckui, bet ne konservatoriui Laurynui Kasčiūnui, nenorime tokio Krašto apsaugos ministro! konservatoriai išties bando bėgti iš paskos gyvenimui ir jį dirbtinai stabdyti. Mielieji, „konservuoti” „tradicinės šeimos” ir tautinės valstybės nepavyks ir neverta! Nei už valstybę, nei už miestą “numirti” nereikia, geriau gyventi politinėje demokratijoje, savo identitetą konstruojant platesniame Europos kontekste. Patriotizmas, nacionalizmas, militarizmas (NE valstybės pinigų plovimui, prisidengus „krašto apsauga“), karai ir susipriešinimai bet kokiu pagrindu kada nors turi būti paskelbti praeities atgyvenomis. Tikrasis žmogaus gyvenimo protagonistas yra jos ar jo gilioji savastis ir mums nereikalingos auklės konservatorių asmenyje, vis bandančios mus moralizuoti, rūšiuoti į „teisingus“ ir „neteisingus“ piliečius, patriotus ir ne patriotus, „tikras“ ir „netikras šeimas“. Patys paklausykite, kaip nemaloniai, irzliai ir atsilikusiai tai skamba!

http://www.delfi.lt/video/laidos/rinkimu-tv/l-kasciuno-ir-g-palucko-debatuose-kategoriski-nuomoniu-issiskyrimai.d?id=72408792

 

2016 m. rugsėjo 26 d.

LR Prezidentė Dalios Grybauskaitės pranešimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje surengtoje aukšto lygio diskusijoje:

„Smurtas prieš moteris yra nusikaltimas, paminantis orumą, pažeidžiantis žmogaus teises ir skatinantis diskriminaciją. Jo pasekmes jaučia ne tik moterys, šeimos, bet ir ištisos visuomenės. Fizinė, psichologinė ir emocinė žala, atimanti galimybę kokybiškai gyventi ir dirbti, medicininės, teisinės ir socialinių paslaugų išlaidos – tai smurto kaina, kurią sumokame visi”.

Pritariame Prezidentei! Stebina tik Lietuvos Vyriausybės požiūris į šios problemos sprendimo finansavimą – 666 tūkst. Eurų, tai visas 2016 m. valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims metinis biudžetas! 2015 m. tokių asmenų buvo beveik 40 tūkstančių.

Palyginimui – LR SADM “bendruomenėms”, kurios yra nežinia kas ir nežinia kaip (žr. sociologinius tyrimus), traktoriams ir vaizdo kameroms įsigyti bei kitai, be abejo, naudingai veiklai, išdalino 2 mln.700 tūkst. Eurų. Na ir ką??

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidente-smurto-pries-moteris-kaina-sumokame-visi.d?id=72361714