852616380 vmotnam@vmotnam.lt
Select Page

2017 metai

2017 m. kovo 3 d.

APGINKIME MOTINAS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE IR JOS PAČIOS APGINS SAVO VAIKUS!

2017 m. kovo 3 d., nuo 8.30 iki 9.30 val. asociacija Vilniaus Moterų namai rengė piketą Radisson Blue Hotel Lietuva (Konstitucijos pr. 20, Vilnius) fojė. Piketas įvyko prieš prasidedant viešbučio konferencijų salėje rengiamą Nacionalinės Teismų administracijos tarptautinę konferenciją „Šeimos bylos (smurtas artimoje aplinkoje): tarpinstitucinis bendradarbiavimas“. Specializuotos pagalbos centrų atstovams šioje konferencijoje neatsirado vietos – užsispyrusiai nenorima girdėti smurtą ir prievartą patiriančių moterų balso. Netgi tada, kai kalba ne jos pačios, bet jas atstovaujančios pilietinės organizacijos, Specializuotos pagalbos centrai. Taigi savo pranešimą turėjome perduoti kitapus konferencijos durų, tylomis.

Šia vieša akcija siekiame atkreipti visuomenės ir spaudos dėmesį į ydingą tarpinstitucinio bendradarbiavimo supratimą, sprendžiant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje problemas. Primename, jog trys pagrindiniai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo subjektai yra ir pasilieka policija, vaiko teisių apsaugos skyriai ir Specializuotos pagalbos centrai, atstovaujantys nukentėjusiųjų, kurių 98 % yra moterys, interesus. Mūsų kantrybės taurė buvo perpildyta arogantiško Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės pareiškimo, jog Specializuotos pagalbos centrų atstovams šioje konferencijoje nėra kas veikti, nes smurto artimoje aplinkoje bylose „tėčio“ interesai yra kur kas svarbesni nei vaiko motinos, o mūsų kalbėjimas apie vyrų smurtą prieš moteris šeimoje esąs diskriminacinio pobūdžio (?!). Pabrėžiame, kad smurtaujantis sutuoktinis nėra ir negali būti laikomas atsakingutėvu.

Lietuva yra demokratinė valstybė, kur smurtas prieš moteris šeimoje pripažįstamas moterų žmogaus teisių pažeidimu. Šią nuostatą įtvirtina Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva ir kiti Lietuvoje galiojantys teisės aktai. Ar galime tikėtis efektyvaus smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo, jei apie tai nežinoma net ir aukščiausiuose valstybės tarnybos lygmenyse?

1 iš 3 Lietuvos moterų patiria savo partnerio ar sutuoktinio smurtą, tačiau valstybė, kuriai jos moka mokesčius, neužtikrina jų ir jų vaikų apsaugos nuo smurto šeimoje, kaip ir tinkamos specializuotos pagalbos prieinamumo. Smurto artimoje aplinkoje mąstai yra tiesiog pasibaisėtini – 2016 metais sulaukta daugiau nei 50 000 kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiuo metu egzistuojančių priemonių visiškai neužtenka, nes virš 70 % besikreipiančių į policiją dėl smurto šeimoje negauna nei valstybės apsaugos, nei jiems garantuojamos pagalbos. Tuo, kad profesinės pareigos neatlikimas smurtą ir prievartą patiriančių moterų atžvilgiu yra Lietuvos teisėsaugos kasdienybė, galite įsitikinti čia.  Savo ruožtu, Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai ne tik nebendradarbiauja su Specializuotos pagalbos centrais, bet grasina moterims, pareiškusioms apie jų ir jų vaikų patiriamą smurtą artimoje aplinkoje, „įrašyti į riziką“ ir atimti vaikus. Ar galime stebėtis, jog moterys vengia bendradarbiauti ir atsisako kreiptis tol, kol situacija netampa kritiška?

Lietuvoje 2012 m. pradėtas kurti Specializuotos pagalbos centrų tinklas iki šiol nesulaukė deramo valstybės dėmesio ir neužtikrinus adekvataus jų finansavimo negali suteikti pagalbos visa reikiama apimtimi. Specializuotos pagalbos centrų finansavimas yra požiūrio į smurtą ir prievartą patiriančias moteris atspindys. Policija ir vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai vis dar atsisako pripažinti, kad smurtas prieš moteris šeimoje taip pat yra ir smurtas prieš vaikus, o skriaudžiamo vaiko motina yra geriausias jų sąjungininkas. Mes sakome: APSAUGOKIME MOTINAS! MOTINOS PAČIOS APSAUGOS SAVO VAIKUS!

Neproduktyvi teisėsaugos institucijų konfrontacija su pilietinėmis organizacijomis, teikiančiomis specializuotą kompleksinę pagalbą ir atstovaujančiomis smurtą ir prievartą patiriančių moterų interesus, jų ignoravimas ir konstruktyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, programuoja šiurkštų teisėsaugos, kaip ir vaiko teisių apsaugos skyrių darbą smurto artimoje aplinkoje atvejais. Protestuojame prieš Lietuvoje įsigalinčią moterų diskriminacijos politiką versus visų diskriminacijos formų moterims panaikinimo politiką, kurią įgyvendinti Lietuva yra įsipareigojusi tiek tarptautinei bendruomenei, tiek savo pilietėms moterims.

Ar Nacionalinei teismų administracijai kaip ir visai Lietuvos teisėsaugos sistemai yra privalomi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, įtvirtinantys moters teises, kaip visuotinas ir nedalomas žmogaus teises? Ar visų diskriminacijos formų moterims panaikinimas, įgyvendinant CEDAW konvencija, lieka tik popieriuje? Norime tikėti, kad ne ir kviečiame pažangiąją Lietuvos visuomenę ir žiniasklaidą jungtis prie mūsų akcijos.

 

2017 m. vasario 23 d.

Asociacija Vilniaus Moterų namai bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Metodines rekomendacijas, kurias ir pristatė įvairių žinybų atstovams 2017 02 10, dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui.

Autoriai tikisi, jog šis kolektyvinis darbas, paremtas 20 metų patirtimi, teikiant pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims, bei tarptautinės gerosios praktikos žinojimu, sukauptu keletą dešimtmečių aktyviai dalyvaujant pasauliniame moterų judėjime, bus naudingas skaitytojams. 
Jis skiriamas, visu pirma, specializuotos pagalbos centrų darbuotojams ir savanoriams, teikiantiems valstybės garantuojamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims, taip pat profesinių grupių atstovams, asmenims ir organizacijoms, su kuriomis smurtą ir prievartą patiriantys asmenys susiduria siekdami savo pažeistų teisių įtvirtinimo. Taip pat tikėtina, jog šios metodinės rekomendacijos sudomins ir aukštųjų mokyklų akademines bendruomenes, ypatingai teisės, psichologijos ir kitų socialinių mokslų atstovus, studentus ir dėstytojus, siekiančius gilintis į smurto artimoje aplinkoje problematiką, apsaugos ir pagalbos aukoms metodų tobulinimą bei jų taikymą, įveikiant su lytimi susijusį smurtą. 
Jau keletą dešimtmečių vakarų šalyse atliekami su lytimi susijusio smurto tyrimai, stengiantis išsamiai nušviesti, šio reiškinio priežastis, dinamiką bei pasekmes aukoms ir visiai visuomenei, siekiama įvertinti su šiais nusikaltimais susijusius valstybių patiriamus ekonominius kaštus, bei ieškoma efektyvios trumpalaikės ir ilgalaikės pagalbos priemonių. Lietuvoje tai yra pirmas toks bandymas apibendrinti per keletą dešimtmečių sukauptas žinias, tyrimų rezultatus, vienoje vietoje pateikti svarbiausius tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius smurto artimoje aplinkoje įveikimą, bei suformuluoti rekomendacijas įvairių profesinių grupių atstovams ir institucijų darbo tobulinimui. 

Šios metodinės rekomendacijos vertingos tuo, jog pateikia smurto artimoje aplinkoje problemą kaip žmogaus teisių diskurso dalį, kuri iki šios buvo klaidingai priskiriama socialinei atskirčiai, kas sąlygojo neadekvačių šios problemos sprendimo būdų pasirinkimą. Rekomendacijomis siekiama įtvirtinti tam tikrą pasaulėžiūrinį pagrindą, leidžiantį efektyviai spręsti šią problemą, žvelgiant per nukentėkusio asmens apsaugos ir pagalbos poreikių bei teisėtų lūkesčių prizmę, todėl tikimės, jog Rekomendacijos bus ypatingai naudingos kiekvienam regioniniam SPC ir padės vykdyti mūsų nelengvą, bet labai prasmingą darbą, ginant ir įtvirtinant moterų teises kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises, apsaugant smurtą šeimoje patiriančias moteris nuo jų partnerių ar sutuoktinių smurto. 
Baigdami, norime pasidžiaugti, jos šis kolektyvinis darbas išsiskleidė laike ir erdvėje kaip džiugus ir kūrybingas procesas, mums patiems netikėtai, pritraukęs tiek daug talentingų, kompetetingų žmonių, savo srities ekspertų, pasiryžusių aukoti savo laiką, žinias, dalintis savo sukaupta patirtimi bendram labui, tam, kad šios metodinės rekomendacijos išvystų dienos šviesą. Norime nuoširdžiai padėkoti ekspertams: Steponui Kulbauskui, Editai Brožaitienei, Vytautas Lamauskui, Nomedai Cibarauskienei, Irenai Adomėnienei, Dovilei Prunskaitei, Šarūnui Ivanauskui, Viktorijai Lygnugarienei ir Jurgitai Rudgalvytei. Taip pat dėkojame visiems, skirtinguose šių metodinių rekomendacijų rengimo etapuose įsijungusiems į kolektyvinį darbą ir prisidėjusiems jo rezultato. Visu pirma dėkojame NVO koalicijos Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės narėms, Angelei Barauskienei, Alytaus miesto moterų krizių centras, Daivai Baranauskei, labdaros ir paramos fondas Frida, Irmai Zabulionytei, Lietuvos agentūros „SOS vaikai” Panevėžio skyrius, Dianai Stankaitienei ir Aldona Mocevičienei, Klaipėdos regiono moterų informacijos centras, Elvyrai Lasskajai, Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras, Nijolei Meilutienei, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras, Salomėjai Jasudienei, Moterų veiklos inovacijų centras, o taip Elingai Zelionkaitei ir visam Vilniaus Moterų namų kolektyvui, Daliai Kaladinskienei, Salomėjai Zaksaitei ir mūsų šauniajai redaktorei Rūtai Klišytei. Visiems jums nuoširdžiai ačiū!  

 

 

  

 

Call Now Button