Štai dar viena smurto prieš moteris ir vaikus šeimoje istorija vos nepasibaigusi tragiškai, daugiau nei vienam asmeniui. Kiek dar turės nutikti rezonansinių įvykių, sukrečiančių mūsų snūduriuojančią kolektyvinę sąmonę, kol suprasime, jog tikroji smurto prevencija yra AUKOS SUSTIPRINIMAS, o visus nepatogumus, visas sankcijas turi patirti smurtautojas?? Be to greitai, nedelsiant, nelaukiant, kol situacija taps jau visiškai nevaldoma, kaip šiuo atveju. Kada gi pagaliau smurtą ir prievartą patiriantis asmuo taps mūsų dėmesio centru, kada gi pradėsime vertinti šias situacijas žvelgdami būtent per smurtą patiriančio asmens interesų ir teisėtų lūkesčių prizmę?? Kada gi nustosime taip aukštai kelti skausmo kartelę smurto artimoje aplinkoje bylose?? Prisiminkime – moterų ir vaikų skausmo. Tai ar dar reikia įrodinėti, kad smurtas prieš moteris šeimoje yra kraštutinė, pati skaudžiausia, moterų diskriminacijos forma, be to vykdoma ne tik asmenų, bet ir institucijų, institucijų pašauktų ginti mūsų, piliečių, teises.
Mūsų nenustoja stebinti kai kurių, taip pat ir šioje laidoje pasisakiusių, asmenų požiūris į problemos sprendimą. Vyriškis, buvęs pareigūnas, graudžiu balsu sriūbauja, kad „žmogus (smurtautojas) neugdomas”, kuomet žmogus, ar tik ne šio „ugdančio“ policijos požiūrio dėka, liko laisvėje ir galėjo nekliudomas atlikti sunkų nusikaltimą. Neatsižvelgiant į tai, kad jis jau nuo 2015 metų nenutrūkstamai vykdė sunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narius ir visa ta laiką buvo teisėsaugos akiratyje! Tai, ar ne gėda policijai, jog nusikaltimą iki galo įvykdyti jam sutrukdė ne pareigūnai, o…taksi vairuotojas! Dar kartą garbė taksistui, atstovaujančiam pilietiškai aktyvią visuomenės dalį.
Ne mažiau įdomi ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios savivaldybės įstaigos vadovės pozicija (atkreipkite dėmesį – šios įstaigos pavadinime niekuomet nėra buvę žodžio MOTERYS) – „sistema ima veikti“…įkišus moterį į prieglaudą! O ar ne atvirkščiai? Ar nepadrąsinamas yra smurtautojas, siunčiant visuomenei neteisingą pranešimą, jog „problema yra moteris“. Ir ar šis moters „padėjimas į prieglaudą“ neatideda ir neapsunkina problemos sprendimo? Ar nenormalizuoja toks požiūris esamos situacijos, nukreipdamas dėmesį nuo nusikaltėlio į auką, – nes laisvę apriboti juk siūloma moteriai, o ne smurtautojui!
Apibendrinant, iš esmės tai yra nužudymo byla (BK 129 str., BK 22 str.), nes nusikaltimas iki galo nebuvo įvykdytas tik dėl nuo nusikaltėlio nepriklausančių priežasčių. Mes, pilietinė moterų organizacija, reikalaujame, kad policija nebežaistų Rusiškos ruletės su mūsų moterimis ir vaikais. Ar pritariate?