852616380 vmotnam@vmotnam.lt
Select Page

Asociacija Vilniaus Moterų namai, vykdanti Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centro (SPC) funkcijas, kviečia psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus, kurie savo darbe susiduria su klientais patyrusiais psichologinę traumą, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, seksualinę prievartą vaikystėje, kt., dalyvauti supervizijų – intervizijų ir profesinių problemų sprendimo grupės veikloje.

Supervizijas ves Vilniaus Moterų namų vadovė, psichologė psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskienė, turinti tarptautinio eksperto statusą smurto prieš moteris šeimoje/smurto artimoje aplinkoje įveikimo srityje. L. H.  Vasiliauskienė būdama tarptautinio bendradarbiavimo tinklo Moterys prieš smurtą Europoje (angl. Women Against Violence Europe, WAVE) Patariamosios Tarybos nare reguliariai kelia kvalifikaciją, dalyvauja tarptautinių darbo grupių veikloje, konferencijose ir seminaruose, studijų vizituose, taip pat pati juos rengia. Nuo 1996 metų teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patiriančioms moterims, nuo 2012 metų yra Vilniaus miesto SPC direktorė.

L. H. Vasiliauskienė yra Lietuvos K. G. Jungo analitinės psichologijos draugijos prezidentė įkūrėja, pirmosios tarptautinės mokymų programos (1993 – 1995), autorizuotos Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos, iniciatorė ir koordinatorė. Praktinės psichologijos ir psichoanalizės instituto (Maskva, Rusija) buvusi lektorė, septynerius metus dėstė Jungo analitinę psichologiją būsimiesiems psichoterapeutams.

Kiekvienos grupės darbas iš viso truks 24 ak. val., vienos supervizijos trukmė – 4 ak. val.

Dalyvavimas profesinių problemų sprendimo grupėje mokamas: dalyvio mokestis – 210 eurų (už visą dalyvavimą). Dalyvių skaičius ribotas.

Norinčius dalyvauti supervizijų – intervizijų grupės veikloje, prašome kreiptis el. paštu vmotnam@vmotnam.lt. Numatomas įžanginis interviu.

Supervizijų svarba dirbant su psichologinę traumą patyrusiais klientais

 Reguliarios supervizijos arba konsultacijos su patyrusiu, traumos terapijoje besispecializuojančiu, supervizoriumi yra būtinos specialistų asmeninei ir profesinei gerovei. Darbas su klientais, patyrusiais psichologinę traumą, kelia daug iššūkių, todėl rekomenduojama turėti reguliarių supervizijų galimybę, nepriklausomai nuo pagalbą teikiančio specialisto profesinės patirties ir sukauptų žinių bagažo. Tyrimų rezultatai atskleidžia specializuotų, netiesioginį traumavimą adresuojančių, supervizijų naudą terapiniam procesui ir specialistų savijautai (Trippany ir kt., 2004; Woodart, Meyers ir Cornille, 2002).

Supervizijų – intervizijų grupės veikla suteikia galimybę profesionalams saugioje erdvėje aptarti sudėtingus atvejus, pripažinti, išreikšti ir perdirbti skausmingas savo klientų patirtis, gauti profesinį palaikymą iš kitų šioje srityje dirbančių kolegų.

Pearlman ir Saakvitne (1995) išskiria keturias sąlygas būtinas sėkmingai specialistų, teikiančių pagalbą psichologinę traumą patyrusiems klientams, supervizijų – intervizijų grupės veiklai. Tai:

  • pakankamo kiekio teorinių žinių iš traumos terapijos turėjimas;
  • dėmesys tiek sąmoningiems, tiek nesąmoningiems traumos terapijos aspektams;
  • specialistų supažindinimas su netiesioginio traumavimo fenomenu ir psichoedukacija;
  • abipuse pagarba grįstas supervizijų – intervizijų grupės darbas;

 

Kviečiame jungtis į supervizijų – intervizijų ir profesinių problemų sprendimų grupę, kurios veikla padės išsaugoti biopsichosocialinę joje dalyvaujančių specialistų sveikatą ir toliau ugdys jų profesinę kompetenciją.

 

Medžiaga parengta remiantis šiais šaltiniais:

  1. Pearlman, L. A., & Saakvitne, K. W. (1995). Trauma and the therapist: Countertransference and vicarious traumatization in psychotherapy with incest survivors. WW Norton & Co.
  2. Sommer, C. A. (2008). Vicarious Traumatization, Trauma‐Sensitive Supervision, and Counselor Preparation. Counselor Education and Supervision48(1), 61-71.
  3. Trippany, R. L., Kress, V. E. W., & Wilcoxon, S. A. (2004). Preventing vicarious trauma: What counselors should know when working with trauma survivors. Journal of Counseling & development82(1), 31-37.