Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui
Rima Baškienei
Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai
Irenai Degutienei
Seimo pirmininko pavaduotojai
Juliui Sabatauskui
Seimo opozicijos lyderiui
Valerij Simulik
LRS Žmogaus teisių komiteto pirmininkui
Robertui Šarknickui
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkui
Aušrinei Armonaitei
LRS Laikinosios Moterų grupės pirmininkei
DĖL SMURTO PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE ĮVEIKIMO IR EUROPOS TARYBOS KONVENCIJOS DĖL SMURTO PRIEŠ MOTERIS IR SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR KOVOS SU JUO RATIFIKAVIMO
Mes nevyriausybinės organizacijos, dirbančios moterų žmogaus teisių ir smurto prieš moteris įveikimo srityje, kreipiamės į jus artėjant tarptautinei akcijai 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris ir raginame ratifikuoti Europos tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvenciją).
Europos tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo Lietuvos Respublika pasirašė 2013 m. birželio 7 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu, tačiau konvencija iki šiol nėra ratifikuota. Lietuva nuolat sulaukia Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų raginimų stiprinti kovą su smurtu prieš moteris. Ratifikuoti Stambulo konvenciją Lietuvą skatina Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW). Šis raginimas dar kartą pakartotas CEDAW komiteto išklausius VI periodinę Lietuvos ataskaitą 2019 10 31.
Sutinkamai su Policijos departamento prie VRM statistika, 2017 m. Lietuvoje buvo užregistruota apie 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėta 11 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys, o 90 proc. smurtautojų – vyrai. Didelis pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius rodo augantį visuomenės sąmoningumą ir nusiteikimą nesitaikstyti su smurtu. Tačiau ši tendencija taip pat patvirtina, kad smurtautojų atsakomybei užtikrinti ir aukoms apsaugoti reikalingos papildomos priemonės.
Konvencija yra pirmoji teisiškai įpareigojanti regioninė tarptautinė sutartis, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas būtent kovai su visų formų smurtu prieš moteris. Konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę ir numato tarptautinius priežiūros mechanizmus, kurie užtikrins Konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėseną. Dėl šios priežasties, ratifikavus Konvenciją, bus sudarytos sąlygos efektyvesnei kovai su visomis smurto prieš moteris formomis: fiziniu, seksualiniu, psichologiniu ir ekonominiu smurtu, persekiojimu ir seksualiniu priekabiavimu. Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos (toliau – ET) valstybių narių Konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 ET šalių, įskaitant 18 Europos Sąjungos valstybių
Pažymėtina, kad 2019 metų spalio 15 dieną Europos lyčių lygybės institutas paskelbė naujausius Lyčių lygybės indekso duomenis, kurie atskleidžia, jog Lietuva yra vienintelė ES valstybė nuo 2005 metų nepadariusi jokios pažangos moterų ir vyrų lygybės srityje, 2019 metais nuo ES vidurkio atsilieka beveik 12 balų, per dvejus metus Europos šalių sąraše nukrito per keturias vietas ir yra laikoma “paneriančia valstybe“ (angl. diving country). Atkreipiame Jūsų dėmesį į šią nerimą keliančią informaciją ir prašome neatidėliotinai imtis veiksmų skatinančių moterų pažangą, įtvirtinant lyčių lygybę kaip būtiną sąlygą tvariai visuomenės plėtrai ir tolesnei demokratijos raidai.
Svarbu pažymėti, kad šiuo metu Lietuva neįgyvendina nei vieno strateginio dokumento skirto koordinuoti įvairių žinybų veiklą, įveikiant smurtą prieš moteris šeimoje, todėl Konvencijos ratifikavimas padėtų sukurti vieningą institucijų atsaką ir efektyviai spręsti šią problemą. Konvencija įtvirtina sisteminį požiūrį į smurto prieš moteris įveikimą, apimantį prevenciją, specializuotos pagalbos aukoms užtikrinimą, baudžiamąjį persekiojimą ir adekvačių politikos priemonių diegimą ir stebėseną, ir be kita ko įpareigoja valstybes:
- kryptingai veikti siekiant, kad keistųsi požiūris į lyčių vaidmenis bei stereotipus, dėl kurių yra toleruojamas smurtas prieš moteris;
- apmokyti profesionalus dirbti su nukentėjusiais asmenimis, užtikrinti, kad jų poreikiai bei saugumas būtų visų kompetetingų institucijų dėmesio centre;
- mokymo medžiagą lyčių lygybės klausimais įtraukti į visų švietimo lygių mokymo programas;
- visais lygmenimis pripažinti, skatinti ir remti su smurtu prieš moteris kovojančių nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės darbą, palaikyti veiksmingą bendradarbiavimą su šiomis organizacijomis ir skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius jų veiklai.
- užtikrinti specializuotą kompleksinę pagalbą reikiama apimtimi ir didinti jos prieinamumą visuose šalies regionuose;
- užtikrinti, kad už smurtą prieš moteris būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė bei kaltininkai neišvengtų bausmės;
- užtikrinti, kad artimųjų smurto aukos būtų ypatingai apsaugotos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu;
- užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos nedelsiant ir tinkamai reaguotų į pranešimus apie smurtą prieš moteris šeimoje.
Atkreiptinas dėmesys į visuomenėje vykstančias diskusijas dėl Konvencijoje įtvirtintų „lyties socialiniu aspektu“ (Konvencijos 3 straipsnio c punktas) ir „lytinės tapatybės“ (Konvencijos 4 straipsnio 3 dalis) sąvokų turinio ir taikymo apimties. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra minima „socialinės lyties“ sąvoka, o kalbama tik apie lyties socialinę funkciją ir su tuo susijusius lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kviečiami pradėti ET Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos) ratifikavimą. Ši Konvencija Lietuvai svarbi tuo, kad jos tikslas būtent ir yra padėti valstybėms narėms įgyvendinti darnią, kryptingą valstybės politiką, sujungti į vieną visumą visas įgyvendinamas priemones smurtui prieš moteris šeimoje/smurtui artimoje aplinkoje įveikti bei užtikrinti vieningą bei efektyvų institucijų atsaką į šį už uždarų durų vykstantį nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą. Teisininkams išaiškinus Konvencijos ratifikavimą stabdžiusią „gender“ sąvoką kaip “lytis socialiniu aspektu” nebelieka pagrindo priešpriešai, o tuo pačiu ir kliūčių Konvencijos ratifikavimui, todėl raginame neatidėliotinai imtis šio klausimo sprendimo. Esame įsitikinę, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas ne tik padėtų sukurti ir įgyvendinti darnią Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją, bet ir pakeltų Lietuvos tarptautinį prestižą, taptų proveržiu įveikiant smurtą prieš moteris šeimoje kaip su lytimi susijusį smurtą ir atkurtų Lietuvos moterų kaip didžiausios ir aktyviausios rinkėjų dalies pasitikėjimą Seimu ir politinėmis partijomis, priėmusiomis šį būtiną sprendimą, ginantį ir įtvirtinantį moters teises kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises.
Lilija Henrika Vasiliauskė
Asociacijos Vilniaus Moterų namai prezidentė
Daiva Baranauskė
Labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorė
Indrė Pilypė
Koordinacinio centro „Gilė“ direktorė