852616380 vmotnam@vmotnam.lt
Select Page

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo istorija

KOALICIJA MOTERS TEISĖS- VISUOTINĖS ŽMOGAUS TEISĖS

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo istorija, 2000 – 2011 m.

   2011 m. gegužės 26 d. tapo istorine data – po ilgo rengimo ir svarstymų etapo LR Seimas pagaliau priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – įstatymą, saugantį, visų pirma, moteris nuo jų partnerių ar sutuoktinių smurto uždaroje namų erdvėje. Dėl neišvengiamų kompromisų, politinės konjunktūros svyravimų, įstatymas išėjo su keistu pavadinimu, tačiau savo esme atitinkantis pasaulinės gerosios praktikos kriterijus. Jo esminis bruožas – su lytimi susijusio smurto, vyrų smurto prieš moteris, vykstančio uždaroje ir nuo pašalinio stebėtojo akių izoliuotoje šeimos erdvėje, išviešinimo bei užkardymo galimybė, numatant valstybės garantuojamą specializuotą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, daugiausia moterims ir vaikams.  Tądien LR Seimas iš tiesų nusipelnė mūsų pagarbos bei dėkingumo. Už Įstatymą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1 , susilaikė – 2. Lietuvoje smurtas šeimoje pagaliau pripažintas tuo, kuo jis iš tiesų yra –  nusikaltimu ir žmogaus teisių pažeidimu. Turime padėkoti LR Seimo Žmogaus teisių komitetui ir jo pirmininkui Arminui Lydekai, o ypač  parlamentarei Daliai Kuodytei, vadovavusiai Darbo grupei prie šio komiteto, kuri ir parengė Įstatymo projektą,  taip pat  parlamentarėms Onai Valiukevičiūtei ir Marijai Aušrinei Pavilionienei, atlikusioms didelį lobistinį darbą. Į  Darbo grupės sudėtį buvo įtrauktos pilietinės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuojamasi ruošiant Įstatymo projektą. Pilietinės organizacijos, o ypač teikiančios pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, ilgus metus dirbdamos šioje srityje, yra puikiai susipažinusios su gerąja pasaulio praktika. Darbo grupėje buvo pakviestos dalyvauti atstovės Lygių Galimybių plėtros centro, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Vilniaus Moterų namų atstovės. Vilniaus Moterų namai, nuo 1996 m. vykdantys Krizių centro smurtą ir prievartą patiriančioms moterims projektą, taip pat atstovavo Koalicijai Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės, jungiančiai 20 visoje šalyje veikiančių NVO.

   Gyvenimas grįstas paradoksais – būtent konservatorių valdžia žengė žingsnį, kuriam taip ir nepasiryžo socialdemokratų dominuojamas Seimas per aštuonerius metus. Tiek iš viso, 8+3, tai yra, 11 metų pilietinės moterų organizacijos siekė šio įstatymo priėmimo. Laikas, kol įstatymas įsigalios, t.y., nuo 2011 m. gruodžio 15 dienos, kaip tik tinka prisiminti šios kovos istoriją.

   2000 metai pažymėti JT Generalinės Asamblėjos 23 –iąja  specialiąja sesija, priėmusia Tūkstantmečio tikslus bei patvirtinusios Pekino įsipareigojimus moterų žmogaus teisių įtvirtinimo srityje.  IV pasaulinė JTO konferencija 1995 m. Pekine, kaip žinia, priėmė Beprecedentinės reikšmės moterų pažangos dokumentą, įvardijusi 12 kritinių pažangos sričių, kuriose valstybės narės įsipareigojo siekti moterų teisių įtvirtinimo, užtikrinant lygią moterų padėtį su vyrais. Lietuva šiam dokumentui be išlygų pritarė, ir reguliariai teikia ataskaitas JTO Moterų statuso komisijai apie šių įsipareigojimų vykdymą. Smurto prieš moteris šeimoje panaikinimas tapo vienu svarbiausių tarptautinių įsipareigojimų, Lietuvos prisiimtų atgavus Nepriklausomybę. Smurto prieš moteris, be to, šeimoje, pažabojimas buvo įvardintas, kaip esminė sąlyga moterų padėties gerinimui visiškai neatsitiktinai. Su lytimi susijęs smurtas turi struktūrinę prigimtį, jis susijęs su istoriškai susiklosčiusiu jėgos ir galios skirtumu tarp moterų ir vyrų, giliai įsišaknijusia moterų, kaip socialinės grupės, subordinacija ir diskriminacija visuomenėje bei šeimoje. Neužkirtus kelio su lytimi susijusiam smurtui,  tolimesnė visuomenės pažanga tampa tiesiog negalima – smurtas prieš moterį šeimoje niekinėmis daro visas kitas moters kaip žmogaus ir pilietės teises, nes užkerta kelią jomis naudotis. Kodėl būtent šeimoje? Visų pirma todėl, kad tai – pandeminis reiškinys: Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog smurtaujama kas trečioje šeimoje, o 63,3 proc. suaugusių Lietuvos moterų apklausų metu pareiškė, kad yra patyrusios savo partnerių ar sutuoktinių smurtą. Visapusiškai stiprinant šeimą, pripažįstant ją svarbiausia visuomenės ląstele, kuri be kitų svarbių funkcijų atlieka natūralią psichoterapinę funkciją visiems savo nariams, užtikrina jų bazinių poreikių patenkinimą, sukuria saugią erdvę asmenybės brendimui ir sklaidai, nedera užmiršti, jog šalia egzistuoja ir toks reiškinys, kaip disfunkciška patriarchalinė šeima. Ši pastaroji jau nebe sveika visuomenės ląstelė, bet serganti, netgi vėžinė, grasinanti sunaikinti pati save, jei smurto ratas nebus nutrauktas išorinio įsikišimo. Tokia yra šeima, kurioje klesti smurtas ir prievarta. Čia  visų šeimos narių poreikiai yra subordinuoti vieno asmens, t.y., smurtautojo, iškreipto valdžios ir kontrolės poreikio patenkinimui. Būdinga, jog trūkstant išteklių, tokioje šeimoje jie tuoj pat perdalijami smurtautojo labui, tad gali atsitikti ir neretai atsitinka, jog ištekliais disponuoja smurtautojas, o visi kiti šeimos nariai patiria atskirtį ir skurdą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad smurtas šeimoje, paties asmens namuose, gali būti, ir neretai yra, itin žiaurus – jis prilyginamas smurtui, patiriamam kitose uždarose sistemose, tokiose kaip kalėjimas, armija, teroristų užgrobti laivai, pastatai ir panašiai. Todėl XX a. dešimtajame dešimtmetyje sutuoktinių ir partnerių smurtas prieš moteris buvo paskelbtas esmine kliūtimi siekiant tolydžios plėtros, taikos bei visuotinės gerovės, tarptautinei bendruomenei vis griežčiau raginant visur užkirsti jam kelią. Svarbiausią vaidmenį šiame procese vaidino tarptautinis moterų judėjimas, pilietinės organizacijos, dirbančios smurto prieš moteris įveikimo srityje ir ginančios moterų teises, kaip visuotinas ir nedalomas žmogaus teises.  Šios nuostatos buvo patvirtintos 2000 m. JT konferencijoje Pekinas+5 Niujorke, kurioje taip pat ir paraleliai vykusioje Generalinės Asamblėjos 23 – iojoje specialiojoje sesijoje dalyvavau kartu su kitais NVO stebėtojais iš Lietuvos. Tuo pat metu ET paskelbė kampaniją „Nulinė tolerancija su lytimi susijusiam smurtui“. Įsijungiant į šią kampaniją bendradarbiaudama su Europos Tarybos informacijos biuru Vilniuje, asociacija Vilniaus Moterų namai 2001 m. surengė praktinį seminarą policijos pareigūnams, kur be kitų pranešimą skaitė teisės specialistas Gintautas Sakalauskas, išsamiai pristatęs jau egzistuojančią gerąją pasaulio praktiką, įveikiant smurtą prieš moteris šeimoje, taip pat ir Austrijos kovos su smurtu modelį. Šis pavyzdys sukėlė tiek seminaro dalyvių, tiek rengėjų entuziazmą. Nuo tos dienos ėmėme kaupti informaciją apie gerąją  pasaulio praktiką šioje srityje, kuri tik patvirtino, jog Austrijos modelis yra Lietuvai sektinas pavyzdys. Jo esmė – taikus smurtautojo iškeldinimas, tinkamai reglamentuotas palaipsnis baudžiamosios teisės įsijungimas, specializuoti šeimos teismai, nagrinėjantys ir civilines, ir baudžiamąsias bylas, susijusias tiek su skyrybomis, tiek su baudžiamuoju persekiojimu už jau padarytus nusikaltimus, o visų svarbiausia – valstybės garantuojama specializuota kompleksinė pagalba nukentėjusiems nuo smurto asmenims.

 

   Sekant gerąja pasaulio praktika ir vykdant VRM kuruojamą Valstybinęprekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos bei kontrolės programą,  Vilniaus Moterų namai 2001 m. įsteigė pirmąją nacionalinę nemokamos pagalbos telefono liniją 8 800 22008. 2003 m. už šios linijos įsteigimą bei partnerių – NVO konsultantų komandų parengimą – Ministras Pirmininkas apdovanojo organizaciją, kaip geriausiai dirbančią smurto prieš moteris įveikimo srityje. Periodinėje valstybės ataskaitoje JTO, pristatytoje 2004 m., organizacija minima, kaip gerosios praktikos pavyzdys.

 

   2004 m. Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė plataus bendradarbiavimo su Europos moterų organizacijomis perspektyva. 2004 m. tapome įgaliotais šio tinklo atstovais Lietuvoje. WAVE tinklo būstinė yra Austrijos sostinėje Vienoje, o tinklo koordinatorė Rosa Logar, nuoširdi mūsų bičiulė ir bendražygė, kaip tik ir buvo viena iš mus dominusio Apsaugos nuo smurto įstatymo autorių.

   2006 m. LR Seime surengėme konferenciją, kurioje dalyvavo, ir pagrindinį pranešimą skaitė Rosa Logar. Moterų NVO bei moterų parlamentarių jungtinėmis pastangomis jos pranešimas, kaip ir trumpas Apsaugos nuo smurto įstatymo pateikimo variantas, buvo išverstas į lietuvių kalbą bei plačiai išviešintas. Kiekvienas Seimo narys buvo asmeniškai supažindintas su įstatymu – gavo jo vertimo kopiją. Taip Austrijos modelis pradėjo savo gyvenimą Seime.

 

   Tačiau tuo nebuvo apsiribota, ši geroji praktika tuo pat metu pristatyta teisėsaugos institucijoms, visų pirma, policijai. Tarpininkaujant Seimo narei Violetai Boreikienei įvyko moterų organizacijų atstovių susitikimas su policijos komisarais, komisariatų vadovais bei kitais aukštas pareigas užimančiais policijos pareigūnais. Susitikime dalyvavo Rosa Logar. Dar kartą buvo išsamiai aptartas Austrijos modelis, jo privalumai ir galimi sunkumai jį taikant praktikoje. Susitikimas vyko gyvai, intensyviai, buvo užduota daugybė klausimų. Šis susitikimas mano atmintyje išliko kaip vienas gyviausių, produktyviausių darbinių susitikimų, kuriuose teko dalyvauti. Austrijos modelis išlaikė egzaminą. Pareigūnai liko visiškai įtikinti jo veiksmingumu ir praktinio taikymo galimybėmis. „Pagaliau prevencinis įstatymas!“, – kažkas sušuko. Tad dabar, kai pasigirsta abejonių, jog priimtas įstatymas galimai „neveiks“, tokios abejonės neturi pagrindo – galime drąsiai teigti, jog ir policija laukė šio įstatymo bent jau penkerius metus.

   Tuomet įstatymas nebuvo priimtas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Griuvo 13 Vyriausybė, pasikeitė ministrai. Naujasis premjeras Gediminas Kirkilas savo partijos kolegei Violetai Boreikienei trumpai tarstelėjo, kad valstybėje yra svarbesnių reikalų. Kaip parodė gyvenimas, tai būta amžiaus afera vadinamo LEO LT projekto. Tiesa, oligarchams tvarka valstybėje nerūpi – drumstame vandenyje žuveles lengviau apkvailinti. Prisiminkime – ėjo jau 2007, gerovės burbulo ir praskolinto klestėjimo metai.

 

   Taip smurtą ir prievartą savo pačių namuose patiriančioms moterims valstybės dėmesio teko laukti dar beveik penkerius metus.Visą šį laiką koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės neprarado vilties, nors atgal pažvelgus, kartais darosi sunku tą paaiškinti. Paslapties raktas, drįstu teigti – tikra, o ne tariama moterų, dirbančių pagalbos aukoms srityje seserystė ir solidarumas. Koalicija gimė jau užgrūdinta sunkumų – po IV Lietuvos Moterų Suvažiavimo (toliau – LMS). Surengti IV LMS nebuvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti – valstybė skyrė lėšų, o visa kita, atrodytų, įvyko savaime.  Ne, žinoma, ne. Paradoksalu, bet didysis darbas buvo atliktas neatlygintinai. Didžiąja dalimi, Suvažiavimo parengimo darbą atliko regionų moterys, savo entuziazmo bei didžiulių pastangų ir pasiaukojimo dėka. Šios moterys tapo lyderėmis bei atskleidė jose slypėjusį potencialą nugalėdamos sunkumus. Tai svarbi istorijai pamoka – istorijai, kuriai vis dar reikia įrodymų, jog moterų bendruomenėje glūdi visai visuomenei svarbus intelektualinis, kūrybinis, pilietinio bei politinio veikimo potencialas. Būdama  Suvažiavimo Organizacinio Komiteto narė, veikiau kaip regionų koordinatorė, o mano vadovaujama asociacija Vilniaus Moterų namai atliko Suvažiavimo sekretoriato darbą, tad pažinau regionų koordinatores tiesiogiai, veikloje, ir galiu liudyti jų atliktus darbus, ir tuos, kurie matomi visuomenės, ir tuos, kurie nuo išorinio stebėtojo akių būna paslėpti.  Susidūrėme ir su klasta, ir su išdavyste, gyvenimas turbūt neišvengiamai atsuka ir savo tamsiąją pusę, tarsi klaustu: Ar tu – rimtai?? Tai, kas nustebino ir privertė dar kartą patikėti žmogaus prigimtyje slypinčia šviesa, tai ir buvo regionų koordinatorių nesudrumsčiama ramybė, susidūrus su tamsiąja gyvenimo puse. Mus įkvėpė ir suvienijo gebėjimas siekti ir pasiekti užsibrėžto tikslo, solidarus veikimas ir džiugus tikėjimas, jog visa tai turi prasmę daugybei žmonių, visai Lietuvos ir pasaulio moterų bendruomenei.

 

   2006 m. susikūrė Koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės. Koalicijos steigėjomis tapo IV LMS išplėstinio organizacinio komiteto narės, regionų koordinatorės. Suvažiavimas iškėlė stiprias lyderes, tokias, kaip Daiva Baranauskiene, Regina Rozenblat, Nijole Meilutiene, Angelė Barauskiene, Daiva Dovyde, Salomėja Jasudiene, Stefa Naujokiene ir kitos. 2006 m.susikūrusi Koalicija paskelbė, kad sieks IV LMS priimtos Rezoliucijos įgyvendinimo. Kaip žinia, Suvažiavimas atliko ir rimtą intelektualinį darbą – išanalizavo ir įvertino Lietuvos moterų padėtį po 15 nepriklausomybės metų. Padėtis vertinta remiantis Pekino kriterijais – tai yra, tos sritys, kuriose valstybė įsipareigojo siekti moterų padėties gerėjimo be išlygų pritarus Pekino veiksmų platformai. Įvertinimo rezultatai nebuvo netikėti, nustebino tik moterims nepalankių tendencijų mastas. Visose kritinėse srityse po 15 Nepriklausomybės metų buvo stebima atžanga. Tad į  Rezoliuciją buvo surašyta ne kas kita, kaip tik reikalavimai vykdyti oficialiąją valstybės politiką, siekti moterų ir vyrų lygybės visose visuomenės gyvenimo srityse – gerinant faktinę moterų padėtį. Nuo savo įsikūrimo dienos Koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės atstovaudama viešąjį interesą siekė moterų žmogaus teisių įtvirtinimo, visuomenės solidarumo, tolydžios plėtros.  Mūsų įkvėpimo šaltinis buvo ir tebėra Šiaurės šalys, nuosekliai įgyvendinančios gerovės valstybės modelį bei šių šalių moterų judėjimas, efektyviai įtvirtinantis moters teises, kaip visuotinas ir nedalomas žmogaus teises.

 

   2006 m. pabaigoje Europos Taryba  paskelbė naują kampaniją kovai su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą prieš moteris šeimoje, 2006 – 2008. Kartu su įgaliotais WAVE tinklo atstovais iš kitų šalių, dalyvavau Aukšto lygio konferencijoje Madride, kurioje buvo paskelbta Kampanijos pradžia. WAVE tinklas aktyviai įsitraukė į šios kampanijos priemonių įgyvendinimą bei koordinavo bendrus tinklo narių veiksmus. Lietuvoje šios veiklos ėmėsi koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės. Kartu su Europos Tarybos informacijos biuru Vilniuje išleidome kampanijos atmintinę ir parlamentaro vadovą lietuvių kalba – ir taip pat asmeniškai apdalinome kiekvieną Seimo narį. Į lietuvių kalbą išversta informacinė medžiaga kartu su specialiai parengtu koalicijos kreipimusi, raginančiu užtikrinti valstybės garantuojamą pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, buvo išsiuntinėta ministerijoms. Moterų organizacijos reikalavo užtikrinti specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, pradėti vykdyti Valstybinę NVO specializuotos pagalbos centrų programą bei skirti jai 11 mln. litų ( 10 regionų + Vilniaus miestas).

 

   2007 m. Vilniuje vykusi 9-oji kasmetinė WAVE tinklo konferencija buvo skirta būtent Europos Tarybos kampanijai kovai su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą prieš moteris šeimoje. Pirmoji konferencijos diena, skirta visuomenei, padedant moterims parlamentarėms buvo surengta LR Seime. Prieš konferenciją Koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės Nepriklausomybės aikštėje priešais Parlamentą surengė tylos akciją, raginančią prisiminti ir pagerbti visas pasaulio moteris, žuvusias nuo partnerių ar sutuoktinių rankos. Plakatai, pagaminti gavus parama iš Europos Tarybos informacijos centro Vilniuje, skelbė, jog prašome Vyriausybę skirti lėšų NVO Specializuotos pagalbos centrų programos sukūrimui ir vykdymui. Kartu su Lietuvos moterimis akcijoje dalyvavo konferencijos dalyvės – moterų organizacijų atstoves iš 20 Europos šalių bei JAV. Ar reikia sakyti – socialdemokratinis Seimas moterų šauksmo ir vėl neišgirdo. Tais metais nustojau balsuoti už socialdemokratus, už kuriuos balsuodavau tikėdama, jog vieną gražią dieną jie ims ir įgyvendins gana miglotai suformuluotą, bet visgi programinį pažadą – sukurti Lietuvoje socialinės gerovės valstybę. Vėl balsuosiu tada, kai šis pažadas bus vykdomas. Neatmetu, jog to ir vėl imsis kita politinė jėga, nors ir nepasivadinusi vardu tų, kas po II pasaulinio karo atstatė sugriautą ekonomiką Europoje ir padėjo pagrindus socialiniam teisingumui Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse.

 

   2008 m. krizei prasidėjus Koalicija suskubo priminti valstybės vadovams, jog moteris ir vaikus ekonominės krizės paliečia skaudžiausiai. Kartu su profsąjunga Solidarumas surengėme konferenciją, kur, dalyvaujant NVO ekspertams, ekonomistams bei teisininkams, išanalizavome esamą padėtį bei parengėme kreipimąsi, kuriame išdėstėme konkrečias rekomendacijas, kaip valstybė turėtų apsaugoti nuo krizės padarinių blogesnėje padėtyje atsidūrusius visuomenės narius. 2008 m. parengtame Pareiškime dėl krizės įveikimo buvo raginama remiantis Šiaurės šalių gerovės valstybių pavyzdžiu per valstybės biudžetą perskirstyti didesnį procentą socialinėms reikmėms bei taikyti skirtingus mokesčių tarifus mažas ir dideles pajamas gaunantiems asmenims, lygiuojantis į Vakarų valstybes rasti būdus sumažinti mokesčių naštą vartojimui ir darbui atitinkamai perkeliant jos dalį stambiajam kapitalui bei ištekliams. Koalicija propagavo ir siekė tų tikslų, kurie, kaip žinia, padėjo brandžioms demokratijoms išvengti skaudžių globalinės krizės padarinių.  Svarbus dėmesys šiame dokumente buvo skirtas smurto prieš moteris įveikimui, įskaitant specializuotos pagalbos sistemos sukūrimą. Į Kreipimąsi išsamiau atsakė tik vienas asmuo – tai buvo eurokomisarė Dalia Grybauskaite. Ką gi, galime ir vėl pasidžiaugti – išsirinkome teisingą Prezidentę. Įdomu pastebėti, kad mūsų rekomendacijos, bent iš dalies, imamasi įgyvendinti, po trejų metų sunkiausios kada nors Lietuvą krėtusios krizės. Sunkiausios, nes niekada dar šalis neprarado tiek darbingo amžiaus piliečių, kiek prarasta dėl emigracijos pastaraisiais metais. Gal gi verta laiku paklausyti pilietinių organizacijų,  nuosekliai besigilinančių į  visuomenės solidarumo, visuotinės gerovės bei lyčių lygybės esmę.

 

   Daugiau nei dešimtmetį siekdamos moterų pilietinių teisių įtvirtinimo, nuolat ieškojome sąjungininkių tarp politikių moterų arba politikoje dalyvaujančių moterų.  Paklausite, kuo jos skiriasi? Tuo, kad reta moteris Lietuvoje iki šiol turėjo galimybę dalyvaudama politikoje priimti savarankiškus, jos pačios proto ir sąžinės padiktuotus sprendimus. Vėl ir vėl tekdavo stebėti, kaip moterys „iš mūsų tarpo“, patekusios į valdžią, tiesiog neatpažįstamai pasikeisdavo, būdamos priverstos nori nenori paklusti partinei arba vyrų primestai drausmei. Moterys „ne iš mūsų tarpo“ taip pat domėjosi šia tema, tačiau šios dažniausiai nesuprasdavo, jog mes, praktikės nevyriausybininkės, pažįstame šią problemą iš vidaus ir seniai esame numačiusios trumpiausius kelius jai išspręsti, tad esame jų išteklius, ir, norint pasiekti rezultato, būtina įsiklausyti į mūsų ekspertines rekomendacijas bei patarimus. Tai iš esmės tesėsi tol, kol pagaliau sutikome Seimo narę Dalią Kuodytę, kurios skvarbus protas ir stebėtina valia derinyje su tikros politikės lankstumu ir gebėjimu pasiekti kompromiso , kartu su pilietinių organizacijų bei pagalba teikiančių moterų NVO žinojimu, kaip turi būti, kad gerai būtų, davė puikų žinomą rezultatą – pasaulinės gerosios praktikos reikalavimus iš esmės atitinkantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

 

   Dabar, kai pirmoji kova laimėta ir įstatymas priimtas, pasigirsta nemažai balsų, skelbiančių, kad „viskas prasidėjo nuo mūsų“. Žinoma, pergalė pasiekta tik visuotinių ilgų pastangų dėka, ir pirmiausia norisi padėkoti visoms ir visiems prie jos prisidėjusiems. Tačiau būta ir nemažai  oportunistinio, entuziazmu grįsto ir kompetencija nepamatuoto veikimo.

 

   Pavyzdžiui, pagalbą teikiančios organizacijos stačiai nustėro sužinojusios apie vieną tokią kūrybingą iniciatyvą. Miestelių aikštėse, staugiant abejotinų moralinių paskatų įkvėptai, daugiausia vyriškos lyties miniai, smurtautojui buvo siūloma specialiu matuokliu pamatuoti savo smūgio stiprumą. Įsivaizduojant, jog prieš jį  – nekas kita, kaip tik jo nelaimingos moteriškės veidas! Nustebote ? Mes – irgi. Laukėme, kada kokiame iš miestelių žmonės atsipeikės ir ryžtingai pasakys „Ne!“. Bet gi mūsų moterys kantrios. „Akcijos“ rengėjai nebuvo sudrausti, ir iki šiol tariasi nuveikę darbus smurtą ir prievartą patiriančių moterų labui. Ši istorija moko mus, kad prie svetimo skausmo liestis reikia atsargiai. Norisi tiesiog paprašyti – buvo, praėjo, nebeminėkime. Bent jau nesididžiuokime, verčiau priimkime, kaip gyvenimo pamoką, apsaugančią mus nuo puikybės padiktuotų klaidų ateityje. Visada verta pasikonsultuoti su tais, kurie dirba šioje srityje ne vienerius metus, tiesiogiai prisiliesdami prie problemos ir yra priversti nuolat ieškoti optimalių  problemos sprendimų būdų. Renkantis veiksmų kryptį siūlome glaudžiau bendradarbiauti su specializuotą pagalbą smurtą ir prievartą kenčiančioms moterims teikiančiomis pilietinėmis organizacijomis ir vengti oportunistinių, „viską mokančių ir viską galinčių“. Finansinės šios kūrybingos iniciatyvos pusės leiskite plačiau nekomentuoti – pastebėsiu tik, kad joks konkursas šiam projektui nebuvo skelbtas, nors verta paminėti – kainavo jis specializuotą pagalbą teikiančios NVO metinį biudžetą. Čia kaip su fejerverkais!

 

   Prisimenu apie tai dabar, pirmajam džiaugsmui dėl išmintingo Seimo sprendimo dar neišblėsus, todėl, kad balanos gadynė, regis, pagaliau baigės, o moterų NVO gali su viltimi žvelgti į ateitį. Joms nebeteks tik liūdnai stebėti, kaip šiai ypatingos svarbos problemai sunkiai skiriamas lėšas iššvaisto oportunistai. Viena svarbiausių šio įstatymo atveriamų gerosios pasaulio praktikos diegimo galimybių yra tai, jog jis numato stabilų valstybės finansavimą NVO specializuotos pagalbos centrams. Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. pilietinės organizacijos tęs savo nelengvą darbą, vykdydamos valstybės deleguotą joms funkciją. Dievo garbei ir žmonių, o pirmiausia, Lietuvos moterų gerovei. Tebūnie taip. Ir švelnės papročiai, ir mažės nusikalstamumas, ir patyčių mokyklose, ir bus daugiau laimingų veidų gatvėse, ir grįš iš emigracijos mūsų šeimos. Nes pasiryžome išgydyti paslėptą, bet pandeminį mastą įgijusią blogybę, nes  juk gera gyventi šalyje, kur valstybė vienareikšmiškai stoja nukentėjusiojo pusėn.

 

Su geriausiais linkėjimais,

 

Lilija Henrika Vasiliauskienė

Koalicijos Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės viceprezidentė

 

 

Call Now Button